Neaiškumai dėl „salary sacrifice“ ribojimo taikymo dirbant per kelias darbovietes

2026 m. vasario 24 d. Jungtinės Karalystės Lordų Rūmuose buvo svarstomas National Insurance Contributions (Employer Pension Contributions) įstatymo projektas, kuris jau dabar kelia nemažai diskusijų tiek tarp politikų, tiek tarp verslo ir darbuotojų. Nors pagrindinis šio projekto tikslas yra sureguliuoti darbdavių pensijų įmokas ir apriboti tam tikras mokesčių optimizavimo galimybes, svarstymo metu išryškėjo svarbūs neaiškumai, ypač susiję su tuo, kaip bus taikoma „salary sacrifice“ riba žmonėms, dirbantiems per kelias darbovietes.

„Salary sacrifice“ schema leidžia darbuotojui susitarti su darbdaviu sumažinti oficialų atlyginimą mainais į papildomas naudas, dažniausiai – didesnes įmokas į pensijų fondą. Toks modelis yra patrauklus, nes sumažina tiek darbuotojo, tiek darbdavio mokamas nacionalinio draudimo įmokas. Būtent dėl šios priežasties valdžia siekia įvesti ribas, kurios apribotų pernelyg agresyvų šios sistemos naudojimą.

Didžiausias klausimas, kuris kol kas lieka neatsakytas, yra tai, kaip ši riba bus taikoma darbuotojams, turintiems daugiau nei vieną darbovietę. Šiuo metu nėra aišku, ar kiekviena darbovietė galės taikyti ribą atskirai, ar ji bus skaičiuojama bendrai visoms darbuotojo pajamoms. Jei riba būtų taikoma kiekvienam darbdaviui atskirai, atsirastų galimybė kelis kartus pasinaudoti lengvata, o tai sumažintų planuojamą reformos poveikį. Tuo tarpu jei būtų pasirinktas bendras skaičiavimo modelis, atsirastų rimtų administracinių iššūkių, nes reikėtų koordinuoti informaciją tarp skirtingų darbdavių ir mokesčių inspekcijos.

Svarstymo metu taip pat buvo daug dėmesio skirta bazinio pajamų mokesčio mokėtojams. Buvo iškelta abejonė, ar nauji ribojimai nepaveiks būtent šios grupės labiausiai. Kadangi „salary sacrifice“ dažnai naudojamas kaip būdas efektyviau kaupti pensijai, jo apribojimas gali sumažinti žmonių motyvaciją taupyti ateičiai ir kartu sumažinti jų disponuojamas pajamas.

Papildomų problemų gali kilti ir dėl studentų paskolų grąžinimo. Kadangi „salary sacrifice“ mažina oficialų atlyginimą, tai tiesiogiai veikia paskolos įmokų dydį. Įvedus ribojimus, kai kuriems žmonėms gali netikėtai padidėti mokėtinos sumos, nes jų deklaruojamos pajamos taps didesnės. Tai gali sukelti finansinių netikėtumų tiems, kurie iki šiol planavo savo įsipareigojimus remdamiesi esama sistema.

Ne mažiau svarbus aspektas yra administracinė našta. Jei būtų pasirinktas modelis, kai riba taikoma visoms pajamoms bendrai, darbdaviams tektų spręsti sudėtingus duomenų dalijimosi klausimus, o mokesčių inspekcija turėtų užtikrinti tikslų ir savalaikį informacijos apdorojimą. Tai didintų tiek klaidų riziką, tiek papildomas sąnaudas verslui.

Šiuo metu įstatymo projektas vis dar yra svarstymo stadijoje, todėl galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus pateikta daugiau paaiškinimų, o kai kurios nuostatos gali būti koreguojamos, siekiant išvengti nenumatytų pasekmių. Tačiau jau dabar aišku, kad pokyčiai gali turėti reikšmingą įtaką tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

Atsižvelgiant į esamą neapibrėžtumą, svarbu aktyviai sekti situaciją ir vertinti galimą poveikį savo finansams. Nors reforma dar nėra galutinai patvirtinta, ji signalizuoja apie griežtesnį požiūrį į mokesčių planavimą ir gali iš esmės pakeisti „salary sacrifice“ schemų taikymą ateityje.