Kaip mokesčių inspekcija pradeda matyti kriptovaliutų sandorius. Crypto-Asset Reporting Framework.

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėjusi veikti Crypto-Asset Reporting Framework sistema iš esmės pakeičia tai, kiek daug informacijos apie kriptovaliutų naudotojus gauna mokesčių inspekcija. Jei anksčiau didžioji dalis kripto veiklos buvo sunkiai matoma, dabar ji tampa žymiai skaidresnė, ypač kai naudojamos centralizuotos platformos.

Pagal Crypto-Asset Reporting Framework taisykles, visi kriptovaliutų paslaugų teikėjai – tai yra biržos, brokeriai ir vadinamieji saugomi wallet (kai platforma valdo tavo kriptą) – privalo rinkti išsamią informaciją apie savo vartotojus. Tai reiškia, kad platformos tampa panašios į bankus, nes jos turi ne tik vykdyti sandorius, bet ir identifikuoti klientus bei stebėti jų veiklą.

Mokesčių inspekcija dabar gauna labai konkrečius duomenis apie asmenį. Tai apima vardą, pavardę, gimimo datą, adresą, gyvenamąją šalį ir mokesčių identifikacinį numerį. Jei tai įmonė – pateikiami ir įmonės registracijos duomenys. Kitaip tariant, anonimiškumas per platformas praktiškai išnyksta.

Be asmens duomenų, renkama ir informacija apie sandorius. Platformos privalo fiksuoti, kokia kriptovaliuta buvo naudojama, kokie kiekiai, kokia buvo vertė sandorio metu ir koks buvo sandorio tipas – ar tai pirkimas, pardavimas, keitimas ar pervedimas. Šie duomenys dažniausiai pateikiami kaip suvestinės pagal kiekvieną kripto turto rūšį, bet to pakanka, kad mokesčių inspekcija galėtų suprasti bendrą žmogaus veiklos mastą.

Svarbus aspektas yra wallet’ai. Jei kriptovaliuta laikoma platformoje (tai yra custodial wallet), tokie wallet’ai yra pilnai matomi ir raportuojami. Taip pat matomi pervedimai iš platformos į kitus wallet’us. Tai reiškia, kad jei išsivedi kriptą į kitą piniginę, pats faktas apie šį pervedimą yra fiksuojamas. Tačiau jei naudoji visiškai savarankišką (non-custodial) wallet, kurį valdai tik tu pats, tiesioginis sekimas tampa sudėtingesnis – tačiau įėjimo ir išėjimo taškai per platformas vis tiek lieka matomi.

Dar vienas svarbus dalykas – duomenų dalijimasis tarp šalių. Informacija nėra laikoma tik vienoje valstybėje. Ji automatiškai perduodama kitoms šalims, kurios dalyvauja Crypto-Asset Reporting Framework sistemoje. Tai reiškia, kad jei gyveni vienoje šalyje, bet naudoji užsienio platformas, tavo duomenys vis tiek gali pasiekti tavo šalies mokesčių inspekciją. Tokiu būdu uždaroma viena iš didžiausių spragų – kripto laikymas užsienyje siekiant išvengti mokesčių.

Kalbant apie ateitį, kryptis yra labai aiški – dar daugiau kontrolės ir automatizavimo. Tikėtina, kad duomenų mainai tarp šalių taps dar dažnesni ir detalesni, o renkamų duomenų apimtis didės. Gali atsirasti reikalavimai pateikti dar tikslesnę informaciją apie kiekvieną sandorį, o ne tik bendras suvestines.

Taip pat judama link to, kad mokesčių inspekcija galėtų automatiškai lyginti tavo deklaracijas su gautais duomenimis. Tai reiškia, kad jei deklaracijoje nenurodysi kripto pelno, sistema tai gali identifikuoti beveik automatiškai, be papildomo rankinio tikrinimo.

Dar viena tikėtina kryptis – bandymas reguliuoti decentralizuotas sistemas (DeFi) ir savarankiškus wallet’us. Nors tai techniškai sudėtinga, spaudimas šioje srityje didėja, ir ilgainiui gali atsirasti papildomi reikalavimai net ir tokioms platformoms ar paslaugoms.

Iš esmės situacija dabar yra tokia: mokesčių inspekcija gauna tavo tapatybės duomenis, informaciją apie tavo kripto veiklą, sandorių apimtis ir pervedimus tarp platformų bei wallet’ų. Ateityje šie duomenys taps dar detalesni ir labiau automatizuoti. Tai reiškia, kad kriptovaliutos vis labiau praranda anonimiškumo aspektą ir juda link tokio pat reguliavimo lygio kaip tradicinė finansų sistema.