Statybų sektoriaus schema (Construction Industry Scheme). Kas keičiasi nuo 2026 m. balandžio ir ką tai reiškia verslui.

Statybų sektoriuje Jungtinėje Karalystėje taikoma speciali mokesčių sistema – Construction Industry Scheme, kuri skirta užtikrinti, kad mokesčiai būtų surenkami tiesiogiai iš mokėjimų tarp rangovų ir subrangovų. Tai reiškia, kad rangovas, mokėdamas už atliktus darbus, dalį sumos iš karto perveda mokesčių inspekcijai, o subrangovas gauna likusią dalį. Pavyzdžiui, jei už darbą mokama £1,000, rangovas gali išskaičiuoti £200 (20 %) ir pervesti juos valstybei, o subrangovas gauna £800. Tokiu būdu mokesčiai surenkami iš anksto ir sumažinama rizika, kad jie nebus sumokėti.

Nuo 2026 m. balandžio ši sistema tampa griežtesnė, nes grąžinamas vadinamasis „nil return“ reikalavimas ir pilnas baudų režimas už pavėluotas deklaracijas. Tai reiškia, kad net jei įmonė per mėnesį neturėjo jokių mokėjimų subrangovams, ji vis tiek privalo pateikti deklaraciją su nuline informacija. Anksčiau šis reikalavimas buvo šiek tiek sušvelnintas, tačiau dabar jis vėl tampa privalomas visiems be išimties. Praktikoje tai reiškia, kad net neveikianti ar laikinai sustojusi įmonė turi kiekvieną mėnesį pateikti ataskaitą. Jei to nepadaro, sistema automatiškai fiksuoja pavėlavimą.

Kartu su šiuo reikalavimu sugrįžta ir pilnas baudų mechanizmas. Už pavėluotą deklaraciją gali būti skiriama £100 bauda jau nuo pirmos dienos, po dviejų mėnesių ji padidėja iki £200, po šešių mėnesių gali siekti £300 ar daugiau, o po metų – dar didesnė. Svarbiausia tai, kad baudos taikomos net tada, kai įmonė neturėjo jokių mokėjimų ir realiai nebuvo skolinga mokesčių. Tai reiškia, kad pagrindinė rizika tampa ne tik finansinė veikla, bet ir administracinė tvarka.

Be šių pokyčių, mokesčių inspekcija taip pat stiprina kovą su sukčiavimu statybų sektoriuje, ypač darbo jėgos tiekimo grandinėse. Tai viena probleminių sričių, kur dažnai pasitaiko fiktyvios įmonės, neapskaityti darbuotojai ar dirbtinės schemos, skirtos išvengti mokesčių. Nuo 2026 m. planuojama aktyviau rinkti duomenis apie mokėjimus, tikrinti subrangovų autentiškumą ir analizuoti, kaip juda pinigai tarp skirtingų įmonių. Pavyzdžiui, jei rangovas samdo subrangovą, kuris iš tikrųjų neturi realios veiklos ir tik „perleidžia“ darbus kitiems, atsakomybė gali tekti pačiam rangovui.

Tokie pokyčiai įvedami siekiant sumažinti mokesčių vengimą, panaikinti vadinamąsias „ghost worker“ schemas ir užtikrinti skaidrumą visoje statybų grandinėje. Šis sektorius ilgą laiką buvo laikomas vienu rizikingiausių, todėl kontrolė čia nuosekliai didinama.

Verslui tai reiškia vieną aiškų dalyką – daugiau disciplinos ir mažiau vietos klaidoms. Įmonės turi užtikrinti, kad deklaracijos būtų teikiamos kiekvieną mėnesį, net jei jose nurodoma nulinė veikla, taip pat svarbu turėti tvarkingą buhalterinę sistemą ir aiškius vidinius procesus. Be to, būtina tikrinti visus subrangovus, su kuriais dirbama, ir įsitikinti, kad jie yra realūs, registruoti ir veikia teisėtai. Bet kokie bandymai „optimizuoti“ mokesčius neaiškiomis schemomis tampa vis rizikingesni, nes tikrinimų apimtis didėja.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nuo 2026 m. balandžio Construction Industry Scheme tampa ne tik formali prievolė, bet ir aktyvus kontrolės įrankis. Įmonės, kurios laikysis taisyklių, didelių problemų neturės, tačiau tos, kurios ignoruos administracinius reikalavimus ar bandys apeiti sistemą, greitai susidurs su realiomis finansinėmis pasekmėmis.